Ką turėtumėte žinoti apie paauglių dantų priežiūrą?
Dantų ėduonies atsiradimą lemia daugelis priežasčių: burnos higiena, sumažėjęs dantų atsparumas, dantų apnašos, paveldimumas. Įtakos turi ir netinkami mitybos įpročiai – neracionali mityba, didelis angliavandenių kiekis maiste, netinkamas mitybos režimas, mažas fluoro kiekis geriamajame vandenyje ir kt. Visgi pagrindinė dantų ėduonies profilaktikos priemonė yra burnos ertmės higiena – taisyklingas, reguliarus ir nuolatinis dantų valymas (skalavimai).
Žmogaus burnos ertmė turi itin palankias sąlygas bakterijoms daugintis, todėl kruopščiai išsivalyti dantis yra itin svarbu, kad pašalintume susikaupusias apnašas ir maisto likučius. Jei ilgainiui apnašų nenuvalysime, susidarys palankios sąlygos dantenų uždegimui vystytis, dantų akmenims susidaryti, dantys pradės gesti. Visi burnos priežiūros specialistai vieningai sutaria, kad dantis būtina valyti 2 kartus per dieną: ryte ir vakare. Tačiau, kokia turi būti taisyklinga ryto ir vakaro rutina?
Kada valyti dantis: ryte vos atsibudus ar po pusryčių? Abu variantai yra geri. Kai dantis išsivalome vos nubudę, panaikiname pernakt susikaupusias apnašas, burnai suteikiamas gaivos kvapas. Jei tuo pačiu metu nuvalomos ir ant liežuvio susikaupusios apnašos, taip tik pageriname savo burnos būklę. Papusryčiavus, prieš išeinant iš namų, užtenka atsakingai išskalauti burną.
Antrasis variantas – dantis valytis iškart po pusryčių. Tokiu atveju, burnos higienos specialistai rekomenduoja po pusryčių luktelėti apie pusvalandį kad burnoje atsirastų rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Jei valgėte daug cukraus turinčio maisto ir gėrėte kavą ar arbatą, tuomet reiktų susilaikyti. Jei iškart po valgio valysite dantis, galite pažeisti dantų emalį. Saldus maistas padidina rūgščių kiekį burnoje, todėl lengviau pažeidžiamas emalis.
Vakare dantis reikia valyti prieš miegą po paskutinio maisto ir gėrimų. Vis dėl to, išsivalyti dantis tik šepetėliu ir pasta neužtenka, kad burnos ertmė būtų visiškai švari. Paprastu dantų šepetėliu pašaliname tik dalį apnašų ir maisto likučių. Kita dalis lieka mūsų tarpdančiuose, todėl tarpdančiai turėtų būti valomi tarpdančių siūlu ir tarpdančių šepetėliais.
Tyrimais išaiškinta, kad Lietuvoje daugiau kaip 90 proc. šešiamečių vaikų dantų jau pažeisti ėduonies. Dar blogesni vyresnių vaikų dantys: ėduonis pažeidęs 69-98 proc. dvylikamečių, 84-100 proc. penkiolikmečių dantų. Vaikų dantų ėduonis tampa vis aštresne problema, tam užkirsti kelią gali padėti silantavimas. Vaikų krūminių dantų silantavimo programa skirta nuo 6 iki 14 metų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai. Tai neskausminga 5-10 min. trunkanti procedūra, kai danties paviršius nuvalomas, apdorojamas specialiu skysčiu ir padengiamas silantu. Antrieji krūminiai dantys turėtų būti silantuojami 11-13 metų paaugliams. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama. Nors dantų ėduonies profilaktika galima įvairiomis priemonėmis, tačiau įrodymais pagrįsti medicinos duomenys patvirtina silantavimo efektyvumą. Be to, tai daug pigiau nei jau sugedusių dantų gydymas. Tad tėveliai turėtų atsakingiau rūpintis vaikų dantų ėduonies profilaktika.
ENERGETINIAI GĖRIMAI IR JŲ ŽALA ORGANIZMUI
Energinis gėrimas – tai nealkoholinis gėrimas, turintis tonizuojančių ir stimuliuojančių medžiagų. . Energiniai gėrimai yra pavojingi dėl didelės kofeino koncentracijos. Paprastai kofeinas suteikia žvalumo, padeda lengviau sutelkti dėmesį, gerina trumpalaikę atmintį, didina fizinį aktyvumą, nes stimuliuoja centrinę ir periferinę nervų sistemą. Bet ar žinojote, kad kofeinas yra psichoaktyvioji medžiaga, galinti sukelti psichikos ir elgesio sutrikimus?
Energiniai gėrimai veikia švytuoklės principu. Kai išgeriame energinio gėrimo, maždaug po 30 min. pakyla arterinis kraujospūdis, širdis pradeda tankiau plakti, pulsas padažnėja, kvėpavimas gilėja bei dažnėja, tada šokteli fizinis bei protinis aktyvumas. Atsiranda papildomas energijos jausmas bei žvalumas, tačiau praėjus valandai jėgos išsenka ir organizmas vėl reikalauja, kad jėgos būtų papildytos – vėl reikia energinio gėrimo. Taip įsisuka užburtas ratas. Prie energinio gėrimo priprantama, Išgėrus daug energinio gėrimo, sunku užmigti, gali sutrikti širdies veikla. Taip alinamas organizmas.
Pagrindinės energinių gėrimų sudedamosios dalys yra kofeinas, taurinas, karnitinas, guaraninas, ženšenis, ginkmedžio ekstraktas, B grupės vitaminai, gliukozė ir konservantai. Jei šias medžiagas vartotume nedideliais kiekiais ir po vieną, pavojaus sveikatai nesukeltume. Per didelis kofeino kiekis vargina organizmą: širdies kraujagyslės išsiplečia, o smegenų kraujagyslės susiaurėja, sutrinka širdies ritmas. Jei išgeriame kavos ar stiprios arbatos, kofeino poveikis trunka 1–2 val., o jei išgeriame energinio gėrimo, poveikį jaučiame 3–4 val. Suvartojus daugiau kaip 200 mg kofeino, gali pasireikšti nemiga, galvos skausmas, padažnėti pulsas, atsirasti pykinimas, sutrikti širdies ritmas. Protinį darbą dirbantiems žmonėms miego trūkumo nereikėtų užgerti energiniais gėrimais. Tiek moksleiviams, tiek studentams dėl nuolat vartojamo kofeino gali tapti sunku sutelkti dėmesį, gali varginti miego sutrikimai, šoktelėti kraujospūdis.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad energinių gėrimų paskirtis – teikti žmogui energijos, o iš tikro jie tik naudoja organizmo energijos rezervus ir išsiurbia energiją. Energiniuose gėrimuose esančios medžiagos ima mūsų organizmo energiją. Kurį laiką pavartojus šių gėrimų, energijos atsargos vis tiek išsenka, žmogus pradeda jausti nuovargį, susierzinimą, negali užmigti. Taip gali išsivystyti net depresija. Organizmas reikalauja papildyti energijos atsargas tokiu pačiu būdu – energinio gėrimo doze. Taip išsivysto priklausomybė.
Energinis gėrimas ir alkoholis – mirtinas kokteilis. Mat alkoholis yra slopinanti medžiaga, o energiniuose gėrimuose esantis kofeinas bei kitos žvalinančios medžiagos – aktyvina, stimuliuoja. Taigi vienas slopina, kitas stimuliuoja. Toks mirties kokteilis didina insulto ir infarkto riziką. Alkoholio ir energinių gėrimų mišiniai paslepia alkoholio sukeltą nuovargį, trukdo žmogui suprasti, kiek alkoholio išgerta, ir gali atrodyti, kad net išgėręs gana daug alkoholio, esate blaivus. Taip laipsniškai galima įprasti prie vis didesnių alkoholio ir energinių gėrimų dozių ir kai šios nebeveikia taip stipriai kaip norėtųsi, jaunas žmogus gali pradėti vartoti kitas psichoaktyviąsias medžiagas. Alkoholis ir energiniuose gėrimuose esantis kofeinas pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Kartu su šlapimu iš organizmo pašalinami ir gyvybiškai svarbūs elektrolitai, todėl gali sutrikti organų veikla – atsiranda širdies ritmo sutrikimai, padidėja kraujo spaudimas. Galimas stiprus apsinuodijimas: pykinimas, vėmimas, drebulys.
Pasaulyje atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų, įrodančių, kad energinių gėrimų ir alkoholio maišymas gali baigtis stipriu apsinuodijimu, širdies ritmo sutrikimais, sukelti nerimo jausmą ar agresiją. Be to, šių gėrimų vartojimas vis labiau siejamas su nesaikingu alkoholio vartojimu ir išaugusia priklausomybės nuo jo rizika. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos atliktas tyrimas parodė, kad apie 50% Lietuvos paauglių (14-18 metų) yra bent kartą gyvenime vartoję energinius gėrimus, o 15% juos vartoja bent kartą per savaitę. Jaunesniems kaip 18 metų asmenims nuo 2014 m. lapkričio 1 d. draudžiama parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti energinius gėrimus.
Ką ir kaip valgyti, kad jaustumės laimingi?
Lapkričio 8-ąją minima Europos sveikos mitybos diena, kuri kiekvienam iš mūsų primena tinkamos mitybos svarbą ne tik fizinei sveikatai, bet ir bendrai savijautai bei nuotaikai.
Maistas žmogaus savijautą veikia keliais būdais. Tai priklauso nuo to kaip valgome, kiek patiriame malonumo iš valgymo, ir nuo to, ką valgome, kokių medžiagų trūksta mūsų kūnui ir kiek gauname medžiagų, kurios gali pagerinti mūsų emocinę savijautą. Blogą nuotaiką ir savijautą gali sukelti paskubomis, be malonumo sukimštas greitas maistas, kai kartais ir nespėjame pajausti ką valgome, kaip suvalgome ir pastebime tik pustuštę lėkštę. Tai gali sukelti nusivylimo, sutrikimo, nepasitenkinimo ar liūdesio jausmus ir ilgainiui prisidėti prie ligų formavimosi. Nustatyta, kad geresnė mityba susijusi su geresne gyvenimo kokybe, o prasta – su blogesne psichikos sveikata.
Mokslininkai pastebėjo, kad nesveiko maisto (pvz., saldumynų, užkandžių, greitojo maisto) vartojimas buvo tiesiogiai susijęs su jaučiamu stresu ir depresijos simptomais. Yra tam tikri maisto produktai, kurie tiesiogiai daro įtaką mūsų gerai savijautai. Vienas populiariausių maisto produktų yra juodasis šokoladas, kuris išskiria seratoniną mūsų smegenyse, o tai mažina streso hormonų lygį, lemia pagerėjusią nuotaiką ir sukelia atsipalaidavimo jausmą. Taip pat rekomenduojama valgyti riešutus, apelsinus ir kitokius citrusinius vaisius, mėlynes, gerti žaliąją arbatą, žolelių arbatas – tai gali padėti mažinti nerimą.
Didelis vaisių, daržovių, viso grūdo maisto produktų, žuvies, neriebaus pieno produktų bei didelį kiekį antioksidantų turinčių produktų vartojimas yra susijęs su mažesne depresijos ir nerimo sutrikimo rizika. Kita vertus, didesnis perdirbtų mėsos produktų, rafinuotų grūdų, daug pridėtinio cukraus turinčių produktų bei mažas vaisių ir daržovių vartojimas yra susijęs su prastesne psichikos sveikata.
Daržoves, vaisius ir uogas rekomenduojama vartoti kiekvieno valgymo metu bent 400–500 g per dieną: apie 300 g daržovių (neskaitant bulvių) ir 150–200 g vaisių bei uogų. Didesnis vaisių ir daržovių vartojimas siejamas su mažesne lėtinių ligų kaip širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo, tam tikrų onkologinių susirgimų rizika.
Taip pat rekomenduoja kiekvieną dieną valgyti visagrūdžius produktus: viso grūdo duoną, įvairių kruopų košes, dribsnius, viso grūdo makaronus. Viso grūdo produktai yra sudėtinių angliavandenių, maistinių skaidulų, vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Šie maisto produktai dėl didelio skaidulinių medžiagų kiekio yra svarbūs mažinant širdies ir kraujagyslių ligų, storosios žarnos vėžio, antro tipo cukrinio diabeto, nutukimo riziką
Infomaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė Dalia Butiškienė
Kaip ruoštis mokyklai kartu su vaiku ar paaugliu?
Artėjant mokslo metams, labai svarbu ne tik būsimiems pirmokams, pradinukams, bet ir paaugliams padėti pasiruošti mokyklai. Ypač tai aktualu po nuotolinio mokymosi, nes nemažai vaikų ir paauglių gali jausti nerimą dėl grįžimo į klases.
Kartu rinkitės mokyklai reikalingus daiktus
Pasak Paramos vaikams centro psichologės Jūratės Baltuškienės, visiems vaikams, ir tiems, kurie pirmą kartą pravers mokyklos duris, ir grįžtantiems po atostogų, svarbu iš anksto nusiteikti, pratintis prie dienotvarkės, pareigų, pasikalbėti apie artėjančius pokyčius. Ruošimasis mokyklai tėvams gali būti puiki galimybė praleisti daugiau laiko su vaiku, kartu aptarti svarbius dalykus, pasikalbėti apie tai, kaip jis jaučiasi.
„Konsultuodami vaikus ir paauglius, dalyvaujančius programoje „Big Brothers Big Sisters“, pastebime, kad kiekvienam vaikui ypatingai svarbu jausti palaikymą, padrąsinimą, būti išgirstam ir suprastam. Tad norime suaugusiems priminti, koks svarbus vaikams (nepriklausomai nuo amžiaus) yra laikas su tėvais, kai jie nuoširdžiai domisi, priima vaiko nuomonę, atidžiai klausosi, pagarbiai reaguoja“, – pabrėžia J.Baltuškienė.
Vienas iš būdų, derinant pasiruošimą mokyklą ir laiką vaikui, parodyti, kad jo nuomonė svarbi – kartu rinktis kuprinę, kitas priemones ar drabužius ir atsižvelgti į pradinuko norus, pavyzdžiui, dėl spalvos, o paauglį paskatinti pačiam nuspręsti, kokie daiktai būtų tinkamiausi.
Psichologė rekomenduoja tokio apsipirkimo nepalikti paskutinėms vasaros dienoms, nes būsimiems pirmokams, o ir vyresniems reikia laiko pabūti su naujais daiktais, apsiprasti su jais, pasidžiaugti, „parepetuoti“ mokyklą. Taip vaikui lengviau nusiteikti, be to, kyla įvairių klausimų, į kuriuos svarbu atsakyti, nuraminti, pasidalinti savo teigiamais prisiminimais.
Grįžkite prie mokslo metų miego rutinos
Ir su būsimu pirmoku, ir su pradinuku naudinga kartu mokytis įgūdžių, reikalingų mokykloje, arba juos prisiminti. „Užduočių skirti ar pamokymų nereikėtų. Svarbu, kad tai būtų smagus laikas žaidžiant ar kalbantis ir įterpiant klausimus: „Kodėl?“, „Kaip tu pasielgtum?“, „Ką manai apie…“ ir pan. Tai padeda ne tik išsakyti savo nuomonę, bet ir mokytis reikšti mintis pilnais sakiniais. Taip pat naudinga kalbantis pabrėžti dešinę ir kairę puses, skaičiuoti matomus medžius, namus ar automobilius, kurti kartu istorijas, nueiti pasivaikščioti prie mokyklos ar praeiti saugiausiu keliu iki jos nuo namų“, – sako programos „Big Brothers Big Sisters“ vadovė.
Labai svarbu tiek pradinukams, tiek paaugliams iš anksto po truputį grįžti prie mokslo metų miego režimo, kad lengviau adaptuotųsi mokykloje, jaustųsi saugiau, būtų aiškiau, kaip ir kada prasidės diena. Kartu su vaiku ar paaugliu aptarkite (išklausykite jo nuomonės ir atsižvelkite į ją, ieškokite kompromisų) ir sudarykite (užrašykite, nupieškite) dienotvarkę, kurioje kėlimosi, miego, poilsio laikas būtų panašus mokslo metų rutinai.
Kalbėkitės apie mokyklą
Leisdami laiką su vaiku, kuo daugiau dėmesio skirkite pokalbiams apie tai, kaip jis jaučiasi, dėl ko nerimauja. „Pasikalbėkite apie draugus arba kaip susipažinti, apie mokytojus, naujus dalykus ar būrelius. Nepabrėžkite tik mokslo pasiekimų, nes tai kelia vaikams įtampą. Būtinai pasakykite, kad visada padėsite, kai reikės pagalbos. Priminkite, kad susidūrus su nemalonia situacija ar netinkamu kitų žmonių elgesiu, būtina apie tai papasakoti tėvams ar kitam patikimam susaugusiajam“, – atkreipia dėmesį Paramos vaikams centro psichologė.
Kiekvienam vaikui mokykloje svarbiausia patirti sėkmę, mokytis įveikti sunkumus ir nesėkmes, tad ir namuose leiskite jam jaustis galinčiu prisidėti prie buities reikalų, tam tikrus dalykus padaryti savarankiškai. Mažesnis vaikas galėtų prisidėti prie namų tvarkymo, vyresnis – nupirkti maisto produktų, pagaminti pusryčius ar sudėlioti savaitgalio išvykos maršrutą. Taip mokysis atsakomybės, pats priimti sprendimus, ieškoti išeičių, jeigu kas nors nepavyks. O tėvams svarbu pastebėti vaiko pastangas, mokytis tinkamais žodžiais pagirti ir priminti, kad jie šalia ir kai reikės padės.
Visais rūpimais klausimais apie vaikų elgesį ir savijautą, galite pasitarti su psichologu Paramos vaikams centre veikiančioje TĖVŲ LINIJOJE (8 800 900 12). Čia konsultuoja profesionalūs psichologai, nemokamai ir anonimiškai, darbo dienomis 9–13 val. ir 17–21 val. Daugiau informacijos – www.tevulinija.lt
- - -
Apie Paramos vaikams centrą
Tai nevyriausybinė organizacija, nuo 1995 m. teikianti psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą šeimoms ir vaikams, išgyvenantiems psichologinius sunkumus. Vykdomos programos: „Big Brothers Big Sisters“, „Antras žingsnis“, „Vaikystė be smurto“, „Pozityvi tėvystė“, „Tėvų linija“.
- - -
Atnaujinta: 2025-03-04
